Rūmų nariai palaiko siekį tausoti aplinką, bet turi praktinių klausimų

Birželio 1 d. vyko nuotolinis Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų (LPPAR) bendruomenės narių susitikimas su Aplinkos ministru Simonu Gentvilu. Artimiausiems metams ir dešimtmečiams Lietuva kartu su ES yra užsibrėžusi ambicingų tikslų atliekų perdirbimo, atsinaujinančios energetikos ir kitose su aplinka susijusiose srityse. Tokią strateginę kryptį LPPAR bendruomenė vienbalsiai palaiko, tačiau turi daug su šia transformacija susijusių praktinių klausimų, taip pat pastebėjimų dėl konkrečiai su Lietuva susijusių Aplinkos ministerijos administruojamų sferų.

Viena artimiausių Lietuvos verslui aktualių naujovių bus žiedinės ekonomikos paketas, kurį Seimas turėtų svarstyti jau artimiausiomis savaitėmis. Susitikime S. Gentvilas kalbėjo, kad atmetus pavienes sėkmės istorijas, Lietuvos gamintojai naudoja 3-4 kartus mažiau perdirbtų medžiagų nei ES vidurkis. Todėl jau artimiausiu metu laukia pokyčiai, suteiksiantys verslui ir verslo organizacijoms daugiau galimybių renkantis ir steigiant atliekų surinkimo ir perdirbimo partnerius. Be to, į šias sistemas bus įtraukiama daugiau gaminių, tokių kaip padangos ar šlakas.

Artimiausiu metu plėsis ir apyvartinių taršos leidimų sistema, numatoma, kad į ją įeis kelių transporto, degalų prekybos ir kiti sektoriai. Visgi S. Gentvilas patikino LPPAR bendruomenę, kad nors ES aplinkosaugos reikalavimai griežtės, įsijungs ir nauji apsaugos mechanizmai. Planuojama, kad liepą bus pristatytas anglies importo mokesčio mechanizmas, lemsiantis, kad taršos mokesčius turės mokėti ir importuotojai iš trečiųjų šalių.

Rūmų narius domino ir kita tvarioji naujovė – konstrukcinės medienos naudojimas statybose. Ministras tvirtai žadėjo, kad jau artimiausiais metais viešuosiuose pirkimuose atsiras prioritetai organinėms ir medinėms statybinėms medžiagoms, ir išreiškė lūkestį, kad medinės konstrukcijos galės būti plačiau naudojamos ir Lietuvos statybose – šiuos aspektus darbo grupėse šiuo metu derina įvairios mūsų šalies tarnybos ir institucijos.

Lietuvoje išlieka reikšminga tekstilės pramonė, todėl LPPAR nariai domėjosi galimomis naujovėmis tekstilės surinkimo, perdirbimo ir apmokestinimo srityje. Ministro žiniomis, ES savo tekstilės strategiją paskelbs liepą, tačiau jau žinoma, kad Europa skirs didelį dėmesį Azijoje gaminamos tekstilės gamybai, žymėjimui ir kitiems aspektams. Taip pat, tikėtina, kad Lietuvoje tekstilės atliekoms bus sukurta surinkimo sistema iki 2025 m., nors asmenine ministro nuomone, tai yra „stipriai per vėlu“.

Susitikime nemažai dėmesio skirta ir problematikai, susijusiai su naujojo LR Infrastruktūros plėtros įstatymo taikymu. Nemažos dalies LPPAR bendruomenės nuomone, šiandienos tvarka nėra optimali – neretai dešimtis tūkstančių siekiantį mokestį tenka susimokėti teritorijose su pilnai išvystyta infrastruktūra, o tai gali kenkti konkrečių regionų ir visos šalies investiciniam patrauklumui. LPPAR nariai siūlė tam tikrose situacijose šį mokestį verčiau panaudoti investicijoms į atsinaujinančią energetiką ar kitus tvariuosius sprendimus.

S. Gentvilas sutiko, kad naujajame įstatyme yra taisytinų vietų, taip pat naujoji tvarka gali lemti situacijas, kuomet dėl šio mokesčio vietoj valstybės siekiamos senų teritorijų konversijos pasirenkamos plyno lauko investicijos. Vis dėlto pirmiausia šį įstatymą bei jo taikymą jis siūlo laikyti savivaldybėms skirtu įrankiu bei atsakomybe.

LPPAR nariai su ministru susitikime taip pat aptarė Lietuvos bendrojo plano, atliekų tvarkymo mokesčių panaudojimo, statybų, valstybės deleguotų funkcijų, suplanuotų ir galimų paramos priemonių bei kitus klausimus.

LPPAR asociacijos prezidentas Rimas Varkulevičius dėkojo ministrui už produktyvią ir profesionalią diskusiją.

„Džiaugiamės ministro praktiniu požiūriu, tiksliais atsakymais ir profesionalumu. Tikimės, kad kartu pasieksime ir atitinkamų rezultatų. Rūmų nariai iš esmės sutinka, kad verslas privalo skirti gerokai daugiau dėmesio aplinkai ir tvarumui. To aiškiai reikalauja vartotojai ir gyventojai. Tačiau pasaulis itin globalus, todėl tikimės bendrų taisyklių bei mūsų žemyno pasirinktos krypties apsaugos. Bendromis jėgomis rezultatai tikrai gali būti gražūs, tvarūs ir, svarbiausia, konkurencingi“, – sako R. Varkulevičius.